Burnočių sėklų aliejus vertingas dėl ypač gausaus skvaleno kiekio, kurio šiame aliejuje randama gerokai daugiau, nei kituose aliejuose, ši medžiaga padeda aprūpinti deguonimi audinių ląsteles, padeda organizmui kovoti su virusinėmis, bakterinėmis, grybelinėmis infekcijomis, gali padėti kovojant su vėžiu, skatina ląstelių atsinaujinimą, teigiamai veikia žaizdų gijimą, todėl naudinga egzemos, psoriazės, opų kamuojamai odai. Burnočių aliejus dėl jame esančių nesočiųjų riebalų rūgščių padeda stiprinti imunitetą ir normalizuoti medžiagų apykaitą, gali atitolinti senėjimo procesus, turi širdį saugančių savybių, gerina imuninės ir hormoninės sistemų veiklą.
Burnočiai – vienmečiai žoliniai augalai, galintys augti įvairiomis klimato sąlygomis. Šie augalai maistui buvo naudojami jau prieš keletą tūkstančių metų, tai viena seniausių maistinių augalų rūšių, kurių savybes žinojo net senovės indėnų civilizacijos. Šiuo metu tai kasdienis maisto produktas, be kurio neapsieina Lotynų Amerikos ir Pietryčių Azijos tautos, pastaruoju metu labai populiarėja kitose šalyse, tame tarpe ir Europoje.
Burnočiai garsėja ne tik kaip maistas, bet ir kaip vaistas. Anot profesoriaus A. Svirskio, burnočių sėklose vidutiniškai yra 15–17 proc. baltymų, 5–8 proc. riebalų ir 3,7–5,7 proc. ląstelienos. Labai svarbios žmonių mitybai aminorūgšties lizino burnočiuose yra dukart daugiau nei kviečiuose, tris kartus daugiau nei kukurūzuose ar sorose. Pagal proteinų kokybę burnočiai yra arčiausiai teoriškai apskaičiuotų idealių baltymų, o pagal aminorūgščių balansą – prilygsta motinos pienui. Burnočiuose gausu kalcio, geležies, magnio, fosforo, kalio. Kitaip, nei daugelyje javų rūšių, burnočiuose beveik nėra gliuteninų, tad jie tinka gliutenui alergiškiems žmonėms (A. Svirskis „Burnočiai – pašaras, maistas, vaistas“, Vilnius, 2007 m.)
Maistui ir gydomaisiais tikslais naudojami burnočių lapai ir jų sultys, jauni žiedynai ir sėklos, tačiau vertingiausias yra burnočių sėklų aliejus, ypatingai vertinamas dėl nesočiųjų riebalų rūgščių (67%) ir skvaleno, kuris anksčiau buvo išgaunamas tik iš ryklių kepenų. Skvaleno burnočių aliejuje randama iki 7 %, t. y. gerokai daugiau, nei kituose aliejuose, ši medžiaga padeda aprūpinti deguonimi audinių ląsteles, padeda organizmui kovoti su virusinėmis, bakterinėmis, grybelinėmis infekcijomis, gali padėti kovojant su vėžiu, skatina ląstelių atsinaujinimą, teigiamai veikia žaizdų gijimą, todėl naudinga egzemos, psoriazės, opų kamuojamam organizmui. Kosmetikoje skvalenas naudojamas kaip natūrali odos minkštinamoji medžiaga. Burnočių aliejus veikia visą organizmą, padeda stiprinti imunitetą ir normalizuoja medžiagų apykaitą, gali atitolinti senėjimo procesus, turi širdį saugančių savybių, skatina ir gerina imuninės ir hormoninės sistemų veiklą, padeda šalinti iš organizmo šlakus, kitas kenksmingas medžiagas (prof. A. Svirskis „Burnočiai – pašaras, maistas, vaistas“, Vilnius, 2007 m.).
Aliejus tinka probleminės odos priežiūrai, pažeistai, nudegusiai, opų, pragulų kamuojamai odai, vabzdžių sugeltoms vietoms raminti, kaip stangrinanti, raukšleles lyginanti, maitinanti priemonė, tinka masažui, sausų ir pažeistų plaukų bei nagų priežiūrai.
Burnočių aliejų rekomenduojama naudoti kaip maisto papildą, siekiant praturtinti maisto racioną naudingomis medžiagomis. Profilaktiškai patariama gerti po vieną arbatinį šaukštelį 2 kartus per dieną, likus pusvalandžiui iki valgio.